- pusvaikis
- pùsvaikis dkt. Pùsvaikiai galvomi̇̀s ei̇̃na.
.
.
pusvaikis — pùsvaikis sm. (1) 1. I, NdŽ šiek tiek paaugęs vaikas, paauglys: Jis da buvo toks pùsvaikis Mžš. Aš jau buvau geras pùsvaikis, ka pas mumis atsirado blėkiniai viedrai Plt. Metais, veidu ir menkumu dar kūdikis, stogu jau buvo lyg pusvaikis Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
apkuiliuoti — 1. tr. menk. apeiti, apkliunkinti: Mano pusvaikis visą parapiją apkuiliuo[ja] Kal. 2. refl. K pasikrėkti, apsivaisinti (apie kiaules): Ar buvot pas kuilį, ar kiaulė apsikuiliãvo? Vkš. Jau antras mėnuo eina, kaip mūsų kiaulė apsikuiliãvo Brs. Ta … Dictionary of the Lithuanian Language
atkuiliuoti — žr. atkuilinti: Vaitkaus pusvaikis atkuiliãvo Kal. kuiliuoti; apkuiliuoti; atkuiliuoti; įkuiliuoti; iškuiliuoti; nukuiliuoti; pasikuiliuoti; parkuiliuoti; sukuiliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
buisas — ×buĩsas (nlt.?) sm. (2) pusvaikis, pusbernis: Koks ten vakarelis – susejo keli buĩsai, pašūkavo, ir baigta Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
bulkinas — bul̃kinas sm. (1) išdykęs pusvaikis: Tie bul̃kinai valkiojas naktimis Yl. Vieną į sieną, kitą į sieną ir ištaškiau bulkinaičius Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
išnirti — 2 išnìrti intr. 1. išeiti iš sąnario, išsinarinti: Koja išnìro K. Kaulas iš naro išnìro, t. y. išeižė J. Tau koja išnìro iš kelio J. Tai buvo ypas, kad nykštys išnìro Krsn. ║ tr. išsisukti (sąnarį): Žmogus gali ir pirštą išnirti J.Jabl. Nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
kavalieriokštis — sm. (1) Varn pusvaikis (apie 17 metų amžiaus vaikinas) … Dictionary of the Lithuanian Language
menkumas — menkùmas sm. (2), meñkumas (1) → menkas: 1. Novos yra žvaigždės, kurios kartą tarytum sprogsta, labai smarkiai sužiba ir sugrįžta į pirmykštį menkumą P.Slavėn. 2. Asociacijų gausumas arba menkumas rš. 3. Menkùmą savo žinių ir proto parodė… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakasėti — tr. truputį pakasti: Ir pusvaikis galia bulvių pakasėti Tv. Vilkas pakasėjo kojomis kruviną sniegą V.Piet. Viškai negiliai pakasėję ir užkasė katilą vienų raudonųjų BsPII204. Reikėjo ir anglių pakasėti [Amerikoj] Vžns. kasėti; pakasėti … Dictionary of the Lithuanian Language
palašas — pãlašas sm. (3b), (1) 1. Grg, Skd vieta, kuria nuo stogo laša, teka vanduo: Po pãlašu pasitikau, ir aplašėjo mane J. Nestovėk palaše, matai, kad vanduo nuo stogo ant galvos laša! Pln. A po pãlašu i stovėjai, ka toks šlapias?! Slnt. Pakišk… … Dictionary of the Lithuanian Language